Pagrindinės maldos

Dievo pagarbinimas:

Šitaip garbiname Dievą, Kurio vardu buvome pakrikštyti ir šitaip tapę Jo nuosavybe:

GARBĖ DIEVUI – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius.

Amen.

IMPRIMATUR. + Vysk. Eugenijus Bartulis.
Plg. Kario maldos vadovas. Vilnius: Lietuvos kariuomenės ordinariatas, 2003. P. 23.

 

Kryžiaus ženklas:

Vardan Triasmenio Dievo buvome pakrikštyti, vardan Dievo gyvename, judame, esame. Kryžiaus ženklas, kuriuo ženkliname ir laiminame save, yra krikščionio tikėjimo išpažinimas: per Kryžių esame išgelbėti. Kiekviena diena, kiekviena malda, kiekvienas darbas tegul prasideda ir baigiasi:

VARDAN DIEVO – Tėvo + ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

IMPRIMATUR. + Vysk. Eugenijus Bartulis.
Plg. Kario maldos vadovas. Vilnius: Lietuvos kariuomenės ordinariatas, 2003. P. 21.

 

Tikėjimo išpažinimas:

Apaštalų tikėjimo išpažinimas

TIKIU Į DIEVĄ TĖVĄ visagalį,
dangaus ir žemės Sutvėrėją;

ir į Jėzų Kristų,
vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį,
(nusilenkiame) kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios,
gimė iš Mergelės Marijos, (atsitiesiame)
kentėjo prie Poncijaus Piloto,
buvo prikaltas prie kryžiaus,
numiręs ir palaidotas;
nužengė į pragarus;
trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių;
įžengė į dangų,
sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje,
iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.

Tikiu į Šventąją Dvasią,
šventąją visuotinę Bažnyčią,
šventųjų bendravimą,
nuodėmių atleidimą,
kūno iš numirusių prisikėlimą
ir amžinąjį gyvenimą.

Amen.

IMPRIMATUR. + Vysk. Jonas Boruta SJ.
Plg. Šventojo rožinio pamaldos. Vilnius: Katalikų pasaulis, 2003. P. 83.

Apaštalų Simbolis (Apaštalų tikėjimo išpažinimas). Taip vadinamas dėl to, kad jis laikomas tikslia apaštalų tikėjimo santrauka. Tai senas Romos Bažnyčios tikėjimo simbolis, perduodamas Krikšto valandą.

Nikėjos – Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas

TIKIU Į VIENĄ DIEVĄ, visagalį Tėvą,
dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją.

Tikiu į vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų,
prieš visus amžius gimusį iš Tėvo:
Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo;
gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu.
Per jį visa yra padaryta.
Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus.
(nusilenkiame) Šventosios Dvasios veikimu
priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi. (atsitiesiame)
Valdant Poncijui Pilotui,
jis dėl mūsų buvo prikaltas prie kryžiaus, nukankintas ir palaidotas.
Kaip Šventajame Rašte išpranašauta,
trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių.
Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje.
Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti ir viešpataus per amžius.

Tikiu į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją,
kylančią iš Tėvo ir Sūnaus,
su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą,
kalbėjusią per pranašus.
Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią.
Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti.
Laukiu mirusiųjų prisikėlimo
ir būsimo amžinojo gyvenimo. Amen.

IMPRIMATUR. + Vysk. Eugenijus Bartulis.
Plg. Kario maldos vadovas. Vilnius: Lietuvos kariuomenės ordinariatas, 2003. P. 17-21.

Nikėjos – Konstantinopolio Simbolis yra dviejų pirmųjų visuotinių Bažnyčios Susirinkimų (325 ir 381 m.) vaisius. Ir šiandien jis yra bendras visoms didžiosioms Rytų ir Vakarų Bažnyčioms.

Viešpaties malda:

Atsiliepdamas į savo mokinių prašymą: „Viešpatie, išmokyk mus melstis“ (Lk 11, 1), Jėzus jiems patikėjo pagrindinę krikščionių maldą – „Tėve mūsų“. Bažnyčios Tėvai Viešpaties maldą vadino trumpa visos Evangelijos santrauka. Kadangi šią maldą esame gavę iš Viešpaties Jėzaus – mūsų maldos mokytojo ir pavyzdžio, vadiname ją „Viešpaties malda“. Jėzus sakė: „Kai melsitės, sakykite“:
TĖVE MŪSŲ, kuris esi danguje!
Teesie šventas Tavo vardas,
teateinie Tavo karalystė,
teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Ir neleisk mūsų gundyti,
bet gelbėk mus nuo pikto.

Amen.

IMPRIMATUR. + Vysk. Eugenijus Bartulis.
Plg. Kario maldos vadovas. Vilnius: Lietuvos kariuomenės ordinariatas, 2003. P. 21-22.