Ligonių patepimas

„Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia Bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu. Tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista“ (Jok 5, 14–15).

Ligonių patepimo sakramentas suteikia ypatingą malonę krikščioniui, kurį slegia sunki liga ar senatvė.

Tinkamas metas Šventajam patepimui priimti tikrai esti atėjęs, kai tikintysis dėl ligos ar senatvės atsiduria mirties pavojuje.

Kiekvieną kartą sunkiai susirgęs krikščionis gali priimti Šventąjį patepimą; jį galima pakartoti ligai pasunkėjus.

Ligonių patepimo sakramentą gali teikti vien tik kunigai ir vyskupai; sakramento apeigose jie naudoja vyskupo, o jeigu reikia, ir paties teikėjo pašventintą aliejų.

Esminė šio sakramento apeiga yra ligonio kaktos ir rankų (pagal Romos apeigas) arba kitų kūno dalių (pagal Rytų apeigas) patepimas; jį palydi sakramentą teikiančio kunigo malda, kuria prašoma ypatingos šio sakramento malonės.

Ligonių patepimo sakramento ypatingos malonės vaisiai yra:

  • ligonio suvienijimas su Kristaus kančia jo paties ir visos Bažnyčios labui;
  • paguoda, ramybė ir drąsa krikščioniškai iškęsti ligos ar senatvės kentėjimus;
  • nuodėmių atleidimas, jei ligonis jo negalėjo gauti Atgailos sakramentu;
  • sveikatos atgavimas, jeigu tai naudinga sielos išganymui;
  • parengimas pereiti į amžinąjį gyvenimą.

Ligonių patepimo sakramentas – tai gyvenimo, o ne mirties ženklas. Jo metu Dievo prašome sveikatos, vilties ir kantrybės. Ligoniui rekomenduojama atlikti išpažintį, kad galėtų priimti ir Švč. Sakramentą. Todėl nereikia laukti, kol ligonis neteks sąmonės. Šis sakramentas teikiamas prieš operaciją ar susirgus sunkesne liga, išgyvenant senatvės sunkumus. Ilgesnį laiką sergant ta pačia liga, ligonių patepimo sakramentą galima priimti kartą į pusmetį.